- tokutis
- tokùtis, -ė pron. demons. dem. (2) Užg, Lp, Snt, VšR, Bsg, Brž pabrėžiant ko nors mažumą, menkumą: O tie vaikučiai visi tokùčiai – prie žemės Rmš. Tik tokùtė ji tebuvo ilgumo Jrb. Maža visai, va tokùtė Pv. Ot tokùtie paršiukai! Vvs. Išdygo ir stovi tokùtės – nebus bulbų Drsk. Bulbos buvo dar mažutukės, va tokùtės Vlk. Dyglė tai visai smulkutė – tokùtė Šk. Pro tokùtę skylę vis tiek neineis su jaučiais Nč. Tokutùkė va žolukė pievoj buvo Dg.
Dictionary of the Lithuanian Language.